niekas

2 niẽkas sm. (2, 4) 1. R81 mažai naudingas, mažai reikalingas, prastas, menkos vertės daiktas: Čia ne niẽkas, čia labai geras daiktas NdŽ. Gaus kokį niekẽlį ir džiaugiasi Sb. Anas iš niekų tokį turtą susikrovė Ds. Kad jau, sako, čystai už niekus pinigai eina Grž. Jis čystus niekùs nusipirko K. Kur te kožnas niẽkas turės vardą! Nj. Niekai tai niekai, o iš tų niekų ir pilna gelda Kp. Nederingus krūmus, usnis, kurmių kupstus ir visokius tokius niekus išgaišintumbime K.Donel¹. Iš niẽkų drabužį pataiso siuvėjas Vb. Gera gaspadinė iš nieko valgį padaro PPr35. 2. SD291 žr. 1 niekai 2: Jis dėl menko nieko ant jos supyko BsPI62. Gaila darbo tokiam niekui KrvP(Rt). Už nieką ... daro žmogaus darbus ir gyvatą Mž235. Daba[r] arkliai už niẽką (nevertinami) Jsv. Ar jau mano dovanėlę per nieką nudėjai? LTR(Lbv). Per gryną nieką būtų visas sodžius nuėjęs (sudegęs) Grž. | Knygos skaitymas vargina ligonio galvą, negu būtų parašyti niekeliai (lengvi, nereikšmingi dalykėliai), pasakėlės, dainuškėlės Blv. 3. Jrb prastas, niekingas žmogus, menkysta: Aš nebūsiu niẽkas Plm. Su tokiuo nieku kalba Ėr. Neik su tuo niekù, jis tave paklaidins Brt. Neprasidėk su tuo nieku Šn. Esmu niekas, nieko negaliu, nieko gero iš savęs neturiu A.Baran. Kas vakar niekas buvo čia, viskuo tas šiandien tapo V.Mont. 4. žr. 1 niekai 4: Išeina kieman – gryna kaip tyruose, nes visą ūkio padargą išpardavė už nieką V.Krėv.

◊ báltas niẽkas; TŽV520 vaistažolė, vartojama liaudies medicinoje (Nihilum album).

be niẽko

1. be rezultatų: Prova išejo be nieko dz.

2. be jokio daikto, be turto, kaip stovi: Ir paliko diedą su boba be nieko Lp. O ji šit liko viena be pinigų, be nieko, su dvejetu vaikų ant pečių J.Bil. Ieškotojai grįžo be nieko (nieko nepešę) rš.

3. grynas, be priemaišų: Jis valgo sviestą be nieko (niekuo neužsikąsdamas) BŽ99.

4. nieko nepasiėmęs, nieko neturėdamas: Tie trys keliavo toli be niẽko BM113.

dỹkas (víenas) niẽkas; brš niekam vertas daiktas: Pasogelė dỹkas niẽkas, ė mergelė visas viekas (d.) Dglš.

į niẽką pavir̃sti dingti: Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, ir putodams sniegs visur į niẽką pavir̃to K.Donel. Jo pasididžiavimas į nieką pavirto Ns1858,3.

kaĩp niẽką (niẽkas) labai lengvai; labai lengva: Bernas sulamdė piemenį kaip nieką Jnš. Aš jį kaip nieką raitau Grž. Tave da ir mano senasis tėvas kai nieką numeta BsV332. Ir surišo mano vyrą kaip nieką FM. Būtum pralošus kaip nieką Srv. Išlaikyčiau tris vištas kaip niekas Ėr. Jis turi pora tūkstančių dolerių – jam tai kap niekas [nupirkti dvarą] Lp.

niekù dė́ti nekreipti dėmesio: Jis niekù dė́jo, kad ana durna, by tik graži Švnč.

niekù (per niẽką, už niẽką) laikýti visai nevertinti, niekinti: Jis laiko lietuvį nieku B. Dievą viens niekù laikýdams juokiasi šelmis K.Donel. Neimu niekam menko krislelio, o mane skaudžia, laiko per nieką V.Kudir. Visus jo žodžius laikėme už nieką V.Kudir. Prieš tave laikysiu visas už nieką (d.) Nm.

niekù nuléisti nekreipti dėmesio: Vyriškumas padėjo jam nieku nuleisti jį pasmerkusiųjų teisėjų žiaurumą J.Jabl. Galvą žalčio turi sutrinti, tada svietas būtų galėjęs tatai kaip ir melą kokį nieku nuleisti BPI80. O anys, nieku nuleidę, nuejo vienas ing kiemą savo, o kitas ant prekės savos DP350.

niekù (už niẽką) turė́ti nevertinti, niekinti: Nieku tur Dievą Mž159. Peikiu, niekinu, ažu nieką turiu SD58. Už nieką ją turi JnšM. Kad tu mano jaunas dienas už nieką turėjai Čb.

niekù (už niẽką) ver̃sti (paver̃sti; R) K nesiskaityti, niekinti: Jie mane nieku verčia J.Jabl. Per akis juos niekù ver̃čia DP209. Boba mane vis verčia už nieką Jz. Taip ji mane už niẽką ver̃čia, kad ir man gėda Skr. Kas jam tą galybę davė, idant ... visa nieku paverstų DP205.

niẽko viẽtoje be prasmės, be naudos: Pinigus leidau knygoms pirkti, o tos nieko vietoje pragaišta Žem.

per (už) niẽką veltui, be naudos, neturi reikšmės: Nėr langų – ir akys per nieką Pšl. Vilijai Kauno pakalnės per nieką: Nemuno ieško ir žiedus palieka Mair. Visi turtai už nieką brš.

per (už) niẽką (niekù) eĩti (nueĩti) veltui dingti, žūti: Gražiausias mokslas per nieką eina, jei drauge su juo pavyzdys neina rš. Per niẽką nuė̃jo tiek procios Rm. Atiduok jiem žirgus, nes jei neatiduosi, nueis tavo karalystė už nieką LTR(Mrk). Bernužėli, pasakyk, ar jau mano dovanėlės nuėjo už nieką? JD755. O dabar matau, kad visai nieku gali nueiti, nieku viso mano gyvenimo darbas V.Krėv.

per niẽką lìkti veltui dingti: Visi prašymai, visi maldavimai, visi prižadai per nieką liko Blv.

su kiáuru niekù tuščiai, be pamato: Labai yra negražu su kiauru nieku pasigirtie Tat.

su niekù (válgyti) su pasninku: Kadaise žmonės su niekù visą gavėnią válgė Alv. Šiandien valgau su nieku Mrc. Ateina gavėnia, daugiau reikės valgyti su nieku Rtn.

už niẽkų niẽką be reikalo: Ar tu dūšios neturi, kad už niekų nieką taip gyvulius kapoji?! V.Krėv.